Version for printing Home / Forum / Lietuviškai / Greitoji pagalba / Abejingumas ar nusikalstamas aplaidumas?

Abejingumas ar nusikalstamas aplaidumas?

« 
Previous topic
|
|
Next topic
 »

You need to be logged in to get access to the forums. You can do so here

Author Message

Rytis Mikelskas

Rytis Mikelskas

Monday March 31 2008 10:57:52 pm

Šią temą paskatino pradėti ši be galo liūdna istorija :

Mūsų šeima įsigijo nepaprasto grožio koli veislės šuniuką vardu Bardas. Jis buvo mūsų džiaugsmas ir atgaiva šeimai. Mes buvom tokie laimingi, visos problemos pradingdavo vos į jį pažiūrėdavau. Bardas buvo jaunas ir energingas. Apsilankius vienoje žymioje Vilniaus veterinarijos gydykloje buvo pasakyta, kad reikia jį kastruoti, nes kitaip išsivystis onkologinė liga. Mes nieko blogo negalvodami tuo patikėjom - juk aiškina žinantis savo darbą veterinorius . Kovo 12 dieną mes atvedėm Bardą kastruoti .Visi buvom įsitempę, buvo labai neramu, tačiau veterinorius mus nuramino, sakydamas, kad viskas bus tvarkoj,jokių komplikacijų nebus! Po operacijos parsivežėm šuniuką sunkios būkles. Prasidejo vėmimas , nieko negėrė ir neėde, tik žiūrejo gailiom akim į mus lyg klausdamas: kodel? Mes ėjom iš proto. Praejo pirma bemiegė naktis, šuneliui nesidarė geriau. Persigandę šunelį nuvežėm į tą pačią gydyklą, kad padėtų jam. Jie pradejo ji gydyti, nenustatė diagnozės, kas jam yra.Lašino lašelines, leido vaistus ir į mūsų ašarojimus atsakydavo, kad taip turi būti. Paprašius padaryti kraujo tyrimą, jie padarė tik keleto organų biocheminį tyrimą, į jų„protingas”galvas neatėjo mintis padaryti morfologinį kraujo tyrimą, padaryti echoskopiją ,išsiaiskinti, kas iš tikro yra? Kodel tokia aukšta temperatūra? Kodel jis vemia ir silpsta? Mes kankinomės dar labiau, kankinosi ir šuo. Po operacijos praejo dvylika dienų ir Bardas mus paliko.Laidodami jį, mes laidojom ir dalį savęs.Širdys plyšo iš skausmo, ligi šiol negaliu sau atleisti ,kad patikėjau jį tokiems neprofesionaliems žmonems, daktarais aš jų negaliu pavadinti. Kiekvienas vakaras mūsų šeimai yra kancia. Atsigulus ir užmerkus akis matau jo mirštantį, skausmo pilną žvilgsnį. Negaliu susitaikyti su tuo, kad jo nėra šalia mūsų, negaliu sau atleisti.Norėčiau skausmo pilnomis akimis pažiūreti į juos ,bet negaliu , todel parašiau jiems elektroniniu paštu laišką, prakeikdama juos ir jie man atsake, kaip aš drįsau juos prakeikti del šuns . Žmonės, saugokit savo augintinius nuo tokių”daktarų”, jie greit gali juos iš jūsų atimti, savo neprofesionalumu palikdami jums tik skausmą ir kaltės jausmą !